Du Japonijos mokslininkai pasidalijo kitą premijos pusę. Jie atrado pažeistos simetrijos ištakas ir aprašė simetriškojo skaidymosi, pagal kurį gamtoje turi būti mažiausiai trys kvarkų šeimos, priežastis. Atradimai labai svarbūs elementarių dalelių fizikoje, nes atrastos simetrijos, t. y. spontaniškai pažeista simetrija, egzistuojanti subatominėje fizikoje, padės susisteminti fizikos mokslo žinias, leis patikrinti įvairias mokslo hipotezes.
Praėjusiais metais Nobelio fizikos premiją pasidalijo prancūzas Albert'as Fertas ir vokietis Peteris Grunbergas už tai, kad 1988 metais atrado milžiniškos magnetovaržos (giant magnetoresistance, GMR) principą.

Trečiąją Nobelio premiją už pasiekimus chemijos srityje pasidalino trys JAV mokslininkai – žiūrint pagal tautybes – du amerikiečiai ir vienas japonas. Jie tyrė medūzų biocheminius procesus. Pasirodo, prieš keletą dešimtmečių mokslininkų atlikti medūzų tyrimai, kodėl šie vandens gyvūnai gali švytėti žaliai, kuomet jie apšviečiami ultravioletine spalva, tapo „biochemijos kelrode žvaigžde“ – teigiama Švedijos mokslų akademijos pranešime. Mokslininkams Osamu Shimomura, Martin Chalfie ir Roger Y. Tsien 1962 metais pavyko atrasti šio keisto švytėjimo priežastį ir išsiaiškinti jo mechanizmą – pasirodo, jį sukelia žaliai fluorescuojantis baltymas ŽFP (angl. green fluorescent