Prasidedant konkursui, skaitovus ir jų mokytojus turėjo maloniai nuteikti vertinimo kriterijų išaiškinimas, neslepiamas komisijos draugiškumas („žaidžiam į vienus vartus“, „visi siekiame to paties – kad mokiniai pamiltų meninį žodį“) ir katedros studentų pagalba jauniesiems kolegoms: draugiškas šypsnys, šiltas vedėjų žodis, atpalaidavimo pratimai ir net pasiūlytas seminaras. Organizatoriai dalyvius gerbė tobulu punktualumu (kurį kiek apardyti pavyko vienintelei Vilniaus miesto savivaldybei), nakvyne viešbutyje ir lepino laisvalaikio renginiais: ekskursija prie jūros ir Gedimino Storpirščio dainuojamais gerais eilėraščiais.

Skaitovų darbus vertino didelė, 7 narių komisija, kurią sudarė patyrę kelių artimų sričių specialistai (režisieriai ir aktoriai pedagogai, scenos kalbos dėstytojos ir lietuvių kalbos mokovė); jie pasiskirstė barus, tad galimybė komisiją apkaltinti neobjektyvumu ar nekompetentingumu sumažėjo iki minimumo. Be to, irgi siekiant kuo didesnio objektyvumo, pirmą kartą pamėginta šalies etapo vertintojais pakviesti tik tuos specialistus, kurie nebuvo dalyvavę šių metų konkurso II etapo komisijų darbe.

Abi dienas, išklausiusi ir apdovanojusi skaitovus, vertinimo komisija kalbėjosi su mokytojais. Teko apgailestaujant pakartoti daugsyk nurodytas, bet neišgyvendinamas mokytojų klaidas: ne visada tinkamą kūrinio pasirinkimą, mokinio skaitymą ne žmonėms, o „luboms“, iliustratyvią gestikuliaciją, bandymus įsiteikti komisijai, fonetikos, kirčiavimo taisyklių nepaisymą, nesiskaitymą su kolegų ir komisijos laiku leidžiant sau dvigubai ar net trigubai viršyti Sąlygose nurodytą skaitymo trukmę, nepasitikėjimą žodžiu, jo stelbimą efektais kompozicijose ir pan. Pokalbyje komisijos nariai kvietė mokytojus klausti, diskutuoti. Pirmininkė, Režisūros katedros vedėja docentė Danutė Vaigauskaitė pasakė, jog katedra turi sąlygas rinkti ir mokyti specialų, skaitovus galėsiančių rengti studentų kursą; o kol kas siūlė Klaipėdos universiteto pagalbą mokytojams lituanistams, dirbantiems prie meninių kompozicijų, galimais rengti šeštadieniniais seminarais, kurių metu lituanistus konsultuotų scenaristai, aktorystės ir režisūros pedagogai. Išsakyta ir daugiau brandinamų minčių.

Tad, galima sakyti, iš mirties taško pajudėta, ir toks reikalingas visuomenei ir patiems gyvojo žodžio puoselėtojams užsiėmimas sulig konkursu nesibaigia.