Ritinis - vienintelė, šiuo metu egzistuojanti tikrai lietuviška sporto šaka. Kalbama, jog šį žaidimą galėjo žaisti net Vytautas Didysis. Šiuo metu ritinį žaidžia ganėtinai nedidelė grupelė žmonių (penkios komandos), nors senovėje ritinis buvo vienas populiariausių žaidimų, žaidžiams tarp kaimų. Šiame straipsnyje galite plačiau susipažinti su ritinio istorija ir taisyklėmis.
Ritinis (ripka) – vienas originaliausių lietuvių liaudies žaidimų, perkeltas į stadioną. Rašytiniuose istorijos šaltiniuose minimas jau XVII amžiuje. Ritinį labai vertino S. Daukantas, vadino fizinio lavinimo priemone. “Ritinis, - rašė jis, - buvo lietuvių jaunuomenės, kalnėnų ir žemaičių kaipo visų didžiausia karo mokslinyčia”. Savo kūriniuose apie šį žaidimą užsimena ir vyskupas M.Valančius, “Palangos Juzėje” aprašo daugiau kaip penkiasdešimt liaudies žaidimų, jų tarpe ir ritinį: “Sustojo mūsų keturi iš vieno galo, keturi iš antro, kaip droš kuris su ritmuša, ritinis lekia brumzdamas. Patol vargšas negavo atilsio, pakol nepersprogo…”.
Ritinis buvo daromas iš ruplėto beržo ir apkaustomas metaliniu lankeliu. Molėtuose, Kupiškyje, Tauragėje jis dar ir dabar vadinamas “ripka”. Klaipėdos krašte lietuviai jį vadino “rifle”, leipalingiečiai – ritule, igliaukiečiai – ritiniu, o pietryčių Lietuvoje – “katilka”. XIX a.pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje, sodžiams pradėjus skirstytis į viensėdžius, šio kolektyvinio liaudies žaidimo populiarumas sumažėjo.
1923 metais žinomas pedagogas, sporto sąjūdžio veikėjas Karolis Dineika pagal įvairių Lietuvos regionų žaidžiamą ritinį sudarė vieningas taisykles. Išleido knygelę “Vilniaus ripka”, ir 1923 – 1926 m. bandė organizuoti ritinio varžybas Lietuvoje. Tačiau tada šis žaidimas nepaplito. 1956 m. Kūno kultūros instituto darbuotojas, tautinių žaidimų entuziastas ir tyrinėtojas Vytautas Steponaitis paruošė naujas taisykles ir jas pateikė savo knygelėje “Lietuvos liaudies žaidimas ritinis”, bei 1957 m. organizavo pirmasias ritinio varžybas tarp Kauno ir Vilniaus komandų respublikinio jaunimo festivalio metu Vilniuje. 1961 m. Vilniuje įvyko pirmosios Lietuvos ritinio pirmenybės. Šiuo metu ritinį žaidžia apie 150 sportininkų Plungės, Vilkaviškio, Šiaulių, Kupiškio miestuose ir rajonuose.
Ritinis, dar vadinamas ripka žaidžiamas futbolo aikštėje, arba panašių išmatavimų stačiakampėje aikštelėje ant žolės. Žaidžia dvi komandos po 7 žaidėjus, du kėliniai po 20 min. gryno laiko. Ritinio (kieto gumos disko) skersmuo 17-18 cm, storis – 2.5 cm, svoris 600 – 700 g. Ritmuša (lazda) riestu galu, ne ilgesnė kaip 150cm, riesto galo ilgis ne daugiau kaip 40 cm ir jis neplatesnis kaip 10 cm (vartininko iki 15 cm). Žaidimo tikslas – išritinti ritinį per varžovų ginamą aikštės galinę liniją (vienas taškas) arba įritinti į vartus (trys taškai). Laimi komanda, surinkusi daugiausia taškų. Ritinis ridenamas (metamas) link varžovų komandos, oru skriesti gali ne daugiau kaip 10-12 metrų. Ridenamo ritinio greitis siekia 30-35 m/s. Stabdyti ritinį galima tik ritmuša, o kai ritinys pilnai nesustabdomas ritmuša, galima stabdyti bet kuria kūno vieta. Sustabdžius ritinį, per 10 sek. būtina jį ridenti atgal. Vartininkas – vartininko aikštelėje (20 m. nuo galinės linijos) gali sustabdyti ritmuša arba bet kuria kūno vieta, kitoje aikštės vietoje kaip eilinis žaidėjas. Jeigu komanda prasižengia, baudinys metamas iš prasižengimo vietos, o jeigu pražanga įvyksta vartininko aikštelėje metamas baudinys į vartus nuo 16 metrų (du taškai).
