Džiaugiuosi, kad TSPMI realiai skatinamas studentų pažinimas ir mokymasis. Akademiškumas ir mokslas - vertybės institute ir didžioji dalis studentų tikrai rimtai žiūri į studijas. Plagijavimo ar nesąžiningų darbų pasitaiko, bet tai tikrai vienetiniai atvejai ir už tai studentai griežtai baudžiami.

TSPMI, kaip ir visur kitur, ketvirtame kurse yra atliekama praktika. Praktikos vietą galima susirasti dviem būdais:

1. TSPMI pateikia praktikos vietų sąrašą - tų institucijų, su kuriomis yra sudarytos sutartys dėl studentų praktikos. Studentas pažymi dvi vietas, kur norėtų atlikti praktiką ir kodėl norėtų būtent ten. Čia nereikia jokių pažinčių, paskiriama pagal motyvaciją arba dar kartais atsižvelgiama į bakalaurinio darbo temą ir paskiriama į tą vietą, kuri prie temos labiau tinka. Todėl tai visiškas mitas.
2. Pačiam susirasti darbą ir jį užsirašyti kaip praktiką. Tai jau kaip žmonės darbą susiranda, čia kiekvieno asmeninis reikalas - ar per pažintis, ar per konkursą, ar per skelbimą. Taip kad iš esmės praktikos vieta nuo pažinčių nepriklauso.

Dalis studentų sugeba gan puikiai derinti mokslus ir žurnalistinį darbą, rašydami straipsnius arba versdami juos iš užsienio kalbų. Bet visgi reiktų nepamiršti, kad studijų metai būtent studijoms ir skirti.

Studijų programos tikslas – suteikti kuo platesnį išsilavinimą, todėl be politikos mokslų studentai mokosi daugybę įvairiausių dalykų: politologiniai dalykai, sociologija, filosofija, ekonomika, teisė, logika, netgi visuomenės psichikos sveikata ir pan. Studijos pradedamos nuo bendrų disciplinų, pereinant prie konkretesnių programų. Privalumas tas, kad bent jau nenuobodu mokytis. Dauguma dėstytojų - savo srities profesionalai, turintys aukštus mokslinius laipsnius.

Studijų sistema palanki mokytis ir dalyvauti įvairiose veiklose. Egzaminų sesija įprastinė, daugelyje dalykų yra kaupiamasis balas, kuomet egzaminas sudaro tik dalį galutinio įvertinimo.

Programą vertinu teigiamai. Nors ji ir nėra tobula; tiek dėstytojai, tiek studentai stengiasi ją tobulinti. Kiekvieno semestro pabaigoje mes pildome kurso vertinimo anketas, o dėstytojai, atsižvelgdami į mūsų nuomonę, keičia dalyko programas, papildo literatūros sąrašą ar įtraukia naują temą.

  

Kuo aukštesnis kursas, tuo mažiau paskaitų, bet tai dar nereiškia, kad tuo mažiau darbo. Nuo trečio kurso turbūt galima pagalvoti apie antrąjį aukštąjį, jei yra noro, bet visgi vargu ar tokiu atveju pavyktų visapusiškai ruoštis visiems dalykams.

2009 metų kovo 13-os duomenimis politikos mokslai priklauso Socialinių mokslų sričiai, o specialybės konkursinio balo sandara:

Istorijos valstybinis egzaminas - 40%.				Matematikos metinis A lygio pažymys - 15%.
Lietuvių kalbos valstybinis egzaminas - 20%.				Istorijos metinis A lygio pažymys - 8%.
Užsienio kalbos valstybinis egzaminas - 10%.				Lietuvių kalbos metinis A lygio pažymys - 4%.
				Užsienio kalbos metinis A lygio pažymys - 3%.

Visi dėstytojai išmano savo dėstomus dalykus, visuomet geranoriškai pataria, jei atsiranda klausimų dėl rašto darbų, pranešimų. Nemažai naujų arba atnaujintų dalykų dėsto jauni, bet gerai pasiruošę doktorantai. Labai džiugu, kad dėstytojų kolektyvas nuolat auga.

Daugiausia reikalingos literatūros yra anglų kalba. Naudojama nemažai internetinių šaltinių, duomenų bazių. Iš tiesų politikos moksluose kartais sunkiau atsirinkti, ką skaityti, nei visai nerasti literatūros. Bet kartais pasijunta "šviežios" literatūros trūkumas. VU veikia knygų pasiūlymo programa, kai studentai pateikia siūlymus dėl to, kokią naują knygą biblioteka galėtų/turėtų įsigyti, bet, deja, tokius pasiūlymus labai riboja palyginti negausūs finansiniai ištekliai.

VU TSPMI politikos mokslų bakalauro specialybė yra tarp tų, į kurias pateikiama daugiausia paraiškų, todėl tai viena populiariausių bakalauro pakopos studijų specialybė Lietuvoje. Konkursinis balas - labai aukštas, aukščiausias iš socialinių mokslų krypties specialybių. Paklausa yra didelė, nes daugelis kandidatų yra girdėję apie dėstymo metodus, dėstytojus ir studijų programą, todėl nemažai būsimų studentų tikslą įstoti į būtent šią specialybę pasirenka dar nebaigus įgyti vidurinį išsilavinimą. Stojamajam balui reikalingas puikus istorijos valstybinio brandos egzamino rezultatas (>90 balų), neblogi lietuvių ir anglų kalbų valstybinių brandos egzaminų balai.

TSPMI skatinamas savarankiškas studentų darbas, todėl paskaitų yra palyginus nedaug, po 1-3 per dieną (ir kuo vyresnis kursas, tuo vėliau prasideda paskaitos), tačiau reikia daug dirbti savarankiškai: skaityti bei rašyti rašto darbus.

Rašto darbus reikia rašyti beveik kiekvienam dalykui, ir tai nėra paprastas referatas: reikia pasirinkti temą, tada ta tema perskaityti daug literatūros, ir ja remiantis, išnagrinėjus tam tikru aspektu, parašyti mažąjį (10 lapų) arba didįjį (15-18 lapų) rašto darbą. Paprastas knygų konspektavimas prilyginamas plagijavimui, o už plagiatą metama iš TSPMI.

Skaityti seminarams reikia apie 70 psl., (plius minus 30 psl.), labai daug angliškos literatūros, todėl tiems, kieno pirmoji kalba nebuvo anglų, pradžioje gali būti sunku, tačiau privalumas tas, kad gerai „prasikalsi“ su anglų kalba ir tikrai jos nepamirši.

Specialybė laikoma prestižine, ir kalbant mokslo kaip išsilavinimo prasme, neperdedant galima sakyti, kad tai turbūt geriausias išsilavinimas kokį galima gauti Lietuvoje. Iš tiesų tai labai gera specialybė tiems, kurie nėra apsisprendę, ką norėtų studijuoti ar veikti gyvenime: politikos mokslų programoje yra visko po truputį, ir tai padeda apsispręsti bei galbūt tęsti studijas (magistro) kitoje srityje.

Man asmeniškai studijuoti TSPMI patinka dėl plačios studijų programos, pakankamos kokybės ir studijų draugų ir dėstytojų sveiko požiūrio į studijas.

Baigus studijas atsiveria platus galimų profesijų pasirinkimas, puikios įsidarbinimo galimybės, visuomeninės veiklos galimybės, įgaunamas politikos pasaulio pažinimas iš profesionaliosios pusės,  ugdoma asmenybė, o studijuojant susiduriama su kūrybingais ir intelektualūiais studentais,  suteikiamos puikios galimybės išvažiuoti studijuoti pagal ERASMUS programą.

Tai nėra konkreti specialybė, kaip kad medicina ar teisė, kurią baigus jau aišku, kuo dirbsi. (Tačiau tai gali būti ir savotiškas privalumas). Na, dar galima paminėti, jog reikia šiokio tokio potraukio šiai sričiai, tam, kad nebūtų žiauriai nuobodu studijuoti, bet tikriausiai tai galioja ne vien politikos mokslams.

Baigę politikos mokslų bakalaurą, studentai dažniausiai renkasi magistro studijas TSPMI (tarptautiniai santykiai ir diplomatija, lyginamoji politika, etc.) arba viešųjų ryšių srityje, ar išvažiuoja su politikos mokslais susijusių studijų tęsti užsienyje. Tačiau yra ir pasirinkusių iš pirmo žvilgsnio nelabai susijusias specialybes, pvz., semiotika ar paminklosauga.

Nėra kažkokios vienos srities, kur visi baigusieji veržtųsi, todėl nėra ir didelės konkurencijos. Pabaigus studijas galima dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, Krašto apsaugos ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kitose valstybės įstaigose, taip pat analitikais įvairiose nevyriausybinėse įstaigose (Viešosios politikos ir vadybos institutas, Amnesty International ir pan.), žurnalistais, viešųjų ryšių specialistais, mokslininkais ir kt. Apie specialybės paklausą rinkoje man sunku ką nors pasakyti, tačiau iki šiol dar neteko susidurti su TSPMI absolventu, kuris neturėtų darbo.

Galima sakyti, kad studijų krūvį kiekvienas studentas reguliuojasi pats, nes tarpinių atsiskaitymų, koliokviumų mažai. Tenka pačiam planuotis, kada ruoši pristatymą, rašysi rašto darbą ir mokysies egzaminui. Kai kurie studentai sugeba ir per naktį paruošti užduotis ir net labai sėkmingai, bet visgi didžioji dalis bent jau stengiasi neatidėti visko paskutinei minutei.

Vyresniuose kursuose prie privalomų dalykų iš keleto pasirenkamų dalykų reikia pasirinkti tik vieną ar du, bet pasitaiko, kad jie visi įdomūs ir verti dėmesio, todėl būtų galima pagalvoti apie galimybę išplėsti pasirenkamų dalykų kiekį.

Galbūt būtų galima pagalvoti apie kai kurių dalykų gilinimą: tokie kursai kaip ekonomika, teisė, paprastai esti labiau bendrojo, įvadinio pobūdžio, bet kartais atrodo, kad norėtųsi detalesnių studijų.