Maisto kvapas sutrumpino musių gyvenimą.

Musės, kurios maitinamos pagal specialią dietą, gyvena daug ilgiau nei musės, kurioms leidžiama misti bet kokiu maistu. Tačiau kitokio maisto kvapas žymiai sutrumpina musių, besilaikančių dietos, gyvenimo trukmę.

Hiustono Bayloro medicinos koledže atlikto tyrimo, kurį inicijavo Scottas Pletcheris, metu buvo nustatyta, kad egzituoja stiprus ryšys tarp maisto kvapo ir gyvenimo trukmės.

Sveika mityba

Daugelis gyvūnų, nuo žiurkių ir beždžionių iki mikroskopinių kirmėlių, gyvena daug ilgiau, kai suvartoja mažesnį nei įprastinį maisto kiekį.

Toks efektas pasireiškia greičiausiai dėl gyvūnų genetiškai nulemto gebėjimo prisitaikyti prie maisto stygiaus.

Pavyzdžiui, bado metais jie gali didesnę dalį gaunamos energijos skirti kūno gyvybinės veiklos palaikymui, taip pailginadami gyvenimo trukmę.

Tačiau jei gaunamas maisto perteklius, energija panaudojama reprodukcijai – naujų palikuonių atsiradimui. Gaudamos normalų maisto kiekį, musės gyvena apie 45 dienas. Jei musėms leidžiama misti tiek, kiek jos nori, gyvenimo trukmė sutrumpėja iki 35 dienų. Bet laikantis optimalios dietos, gyvenimo trukmė pailgėja iki 55 dienų – tai maždaug 60% ilgiau nei įprastai.

Tačiau maisto kvapas tokį gyvenimo trukmės pokytį sumažina ketvirtadaliu.

Kvapas nulemiantis mirtį

Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, kad griežtos dietos smarkiai keičia musių mirštamumo procentą, tai leido mokslininkams daryti prielaidą, jog tam didelės įtakos gali turėti kvapas.

„Kai tik musės pradėjo sveikai maitintis, jų mirštamumo procentas sumažėjo per vieną dieną“, - teigė Pletcheris. „Tai buvo gana netikėta, tačiau parodė, jog musės gali labai greitai prisitaikyti prie esamos aplinkos.“

Taigi susidaro įspūdis, jog musių smegenų funkcijos nepriklauso nuo skrandžio signalų. Kvapas gyvūnams suteikia daugiausiai informacijos apie reikiamą maisto kiekį.

Naujo tyrimo metu musės su uoslės sutrikimais gyveno ilgiau, nepaisant maisto raciono, tokiu būdu išvengdamos maisto kvapo sukeliamų šalutinių efektų. Šių musių gyvenimo trukmė ilgiausia – 75 dienos.

Tačiau kol kas lieka neaišku, kaip padaryti atradimai gali būti pritaikomi žmonėms.

Senėjimo procesas

Atlikti tyrimai taip pat parodo, jog senėjimo procesas nereiškia neišvengiamo organizmo funkcijų prastėjimo ir žūties.

Priešingai, gyvūnai nesąmoningai gali kontroliuoti senėjimo proceso spartą, priklausomai nuo aplinkos (nuo to, ką jie mato ar užuodžia).

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad musių gyvenimo trukmė beveik nepriklauso nuo padedamų kiaušinėlių skaičiaus.

„Tačiau ilgesnė gyvenimo trukmė vis tiek gali turėti įtakos jų reprodukcijai“, - sakė Džordžijos universiteto genetikas Danielis Promislowas.

„Dažniausiai tokie pokyčiai labiausiai pasireiškia, sudarant stresines situacijos, kurios nebuvo tiriamos.“

„Esant stresinėms situacijoms, musės gali padėti mažiau kiaušinėlių“, - pridūrė Promislowas. „Arba tai gali sukelti kokių nors kitų pakitimų, pavyzdžiui, padėti kiaušinėliai gali būti prastesnės kokybės.“